Tačiau būtent per šias atostogas pagaliau sugebėjau suskirstyti viską. Sudėlioti į atskirus lagaminėlius.
Myliu vienatvę.
Myliu rytus, kai atsikėlusi apie 9, nesvarbu kada guliau ar užmigau, visa susivėlusi ir įsupusi į savo seną chalatuką kaičiu virdulį, juodai kavai be cukraus ir išknisu šaldytuvą, kad rasčiau ką nors pusryčiams. Taip, aš nesu viena iš tų kurios nevalgo rytais, man jau geriau pabadauti vakarais, sveikiau. Įsijungiu televizorių ir viena pusryčiauju.
Myliu E. už tuos nuoširdžius išsikalbėjimus per skype kažkur nuo 11 iki 15. Suprantu, kad ji visad išliks ta vienintele, kuria galiu pasitikėti, ta, kuriai niekad nemelavau.
Mano bendravardė G. Hmm.. nepasitikiu ja taip, kaip E. Ji buvo mane išdavus, melavo tiesiai į akis, ir ne kartą. Nesu tokia višta, ir matau, kai mane apgaudinėja. Netrunku išsiaiškinti visko, kas dedasi man už nugaros. Bet vis tik esu buka višta, nes nesikliaunu aklai nuojauta, kuri man šnibžda, ką daryti yra gerai ir kaip viskas yra iš tiesų, vadovaujuosi širdimi, ir ne kart nudegiau. Grįžtant prie G., supratau, kai jai aš reikalinga, kaip žmogus kuris gali kur nors palydėti, pralinksminti, tačiau vos sutinka kitą savo draugą/ę mane iš kart pavaro. Per ne per seniausiai praėjusias Kalėdas ir Gimtadienį išvis nustebino. Perdovanojo, ką kažkada gavo iš kitų. Gražu, ane? Kitas man svarbus faktorius: ji be paliovos mane kopijuoja. Užknisa. Nesuprantu dėl ko vis dar valkiojuosi su ja. Gal dėl to, kad ji žino daug mano gyvenimo smulkmenų, kurios per daug asmeniškos, o jos liežuvis galėtų greit atsirišt?
Myliu J. Su ja linksma pasivalkiot mieste. pasikalbėti apie dalykus, kurių kitiem nedrįsti pasakyti. Ji visad paguos ir pasakys, ką norėčiau išgirst. Ji supranta, kada man blogai, ir nenoriu, kad kas lįstų prie manęs. Tuomet ir pati atsitraukia ir kitus pavaro.. Ji žino, kas būna kai pratrūkstu. pati mane vadino uždelsto veikimo bomba. vis tik didžiuojuosi tuo, kad ji mane laiko drauge, yra tekę už ją pastovėt ir tuo didžiuojuosi. Vis tik, manau, kad vedu ją iš kelio, ji dar tokia nekaltutė ir švelnutė. Lyg kašmyras, o save prilyginčiau švitriniam popieriui.
Vis dar negaliu apsispręsti dėk K. taip, aš mėgstu pokalbius su ja. Ji išprususi ir apsiskaičiusi,. Turi tvirtą nuomonę, su ja įdomios diskusijos. Tačiau pasitikėjimo ji man nekelia. Toks jausmas, kad tuoj perbėgs į kitą barikadų pusę.
I. Hmm.. I., man ji patinka dėl panašių dalykų kaip ir K. Nors bendravimas su ja kiek komplikuotas. Vis tik, manau jog tai, kad ji manim pasitiki kažką reiškia. Norėtųsi ne vien tik virtualaus bendravimo Norisi natūroj.
Vaikinai? Nieko naujo, viskas po senovei, ir man taip gerai.
Myliu kavą, pienišką šokoladą ir tokią vienatvę kaip ši (akivaizdu, jog tikra vienatve jos nepavadinsi).
Ach, ir dar noriu cigaretės.
