Kiekvienos atostogos mane po truputį pakeičia. Po kiekvienų atostogų tampu truputį kitokia. Truputį priartėjo prie to, kuo turėčiau būti. po truputį krenta visos kaukės po kuriomis slėpiausi. Nieko ypatingo, tiesiog prie kiekvieno buvau vis kitokia G.
Tačiau būtent per šias atostogas pagaliau sugebėjau suskirstyti viską. Sudėlioti į atskirus lagaminėlius.
Myliu vienatvę.
Myliu rytus, kai atsikėlusi apie 9, nesvarbu kada guliau ar užmigau, visa susivėlusi ir įsupusi į savo seną chalatuką kaičiu virdulį, juodai kavai be cukraus ir išknisu šaldytuvą, kad rasčiau ką nors pusryčiams. Taip, aš nesu viena iš tų kurios nevalgo rytais, man jau geriau pabadauti vakarais, sveikiau. Įsijungiu televizorių ir viena pusryčiauju.
Myliu E. už tuos nuoširdžius išsikalbėjimus per skype kažkur nuo 11 iki 15. Suprantu, kad ji visad išliks ta vienintele, kuria galiu pasitikėti, ta, kuriai niekad nemelavau.
Mano bendravardė G. Hmm.. nepasitikiu ja taip, kaip E. Ji buvo mane išdavus, melavo tiesiai į akis, ir ne kartą. Nesu tokia višta, ir matau, kai mane apgaudinėja. Netrunku išsiaiškinti visko, kas dedasi man už nugaros. Bet vis tik esu buka višta, nes nesikliaunu aklai nuojauta, kuri man šnibžda, ką daryti yra gerai ir kaip viskas yra iš tiesų, vadovaujuosi širdimi, ir ne kart nudegiau. Grįžtant prie G., supratau, kai jai aš reikalinga, kaip žmogus kuris gali kur nors palydėti, pralinksminti, tačiau vos sutinka kitą savo draugą/ę mane iš kart pavaro. Per ne per seniausiai praėjusias Kalėdas ir Gimtadienį išvis nustebino. Perdovanojo, ką kažkada gavo iš kitų. Gražu, ane? Kitas man svarbus faktorius: ji be paliovos mane kopijuoja. Užknisa. Nesuprantu dėl ko vis dar valkiojuosi su ja. Gal dėl to, kad ji žino daug mano gyvenimo smulkmenų, kurios per daug asmeniškos, o jos liežuvis galėtų greit atsirišt?
Myliu J. Su ja linksma pasivalkiot mieste. pasikalbėti apie dalykus, kurių kitiem nedrįsti pasakyti. Ji visad paguos ir pasakys, ką norėčiau išgirst. Ji supranta, kada man blogai, ir nenoriu, kad kas lįstų prie manęs. Tuomet ir pati atsitraukia ir kitus pavaro.. Ji žino, kas būna kai pratrūkstu. pati mane vadino uždelsto veikimo bomba. vis tik didžiuojuosi tuo, kad ji mane laiko drauge, yra tekę už ją pastovėt ir tuo didžiuojuosi. Vis tik, manau, kad vedu ją iš kelio, ji dar tokia nekaltutė ir švelnutė. Lyg kašmyras, o save prilyginčiau švitriniam popieriui.
Vis dar negaliu apsispręsti dėk K. taip, aš mėgstu pokalbius su ja. Ji išprususi ir apsiskaičiusi,. Turi tvirtą nuomonę, su ja įdomios diskusijos. Tačiau pasitikėjimo ji man nekelia. Toks jausmas, kad tuoj perbėgs į kitą barikadų pusę.
I. Hmm.. I., man ji patinka dėl panašių dalykų kaip ir K. Nors bendravimas su ja kiek komplikuotas. Vis tik, manau jog tai, kad ji manim pasitiki kažką reiškia. Norėtųsi ne vien tik virtualaus bendravimo Norisi natūroj.
Vaikinai? Nieko naujo, viskas po senovei, ir man taip gerai.
Myliu kavą, pienišką šokoladą ir tokią vienatvę kaip ši (akivaizdu, jog tikra vienatve jos nepavadinsi).
Ach, ir dar noriu cigaretės.
Smilkstanti cigaretė.
Gyvenimas sudeliotas iš pelenų.
2011 m. sausio 5 d., trečiadienis
2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis
They say I'm changing
Vasara.. Vasara.. Tas saldus žodis apvertęs visą mano gyvenimą aukštyn kojom. Viską, absoliučiai ir negrąžinamai. Pirmąkart per visą mano gyvenimėlį.
They say I’m changing.. Visi, o gal tik dauguma, sako, kad aš keičiuosi, nesuklydo, pati tai jaučiu.
Pradėtas, bet dar nebaigtas (regis viena mano savybė nesikeičia. Palikti nepabaigtus darbus. O skaitytojoms nieko nepaždu, gal baigsiu.) rašyti kurinys.
Stiliaus suvokimas, ir požiūris į jį.
Sportas: kad ir kokia nesportiška ir nerangi bebūčiau ėmiausi irklavimo (palinkėkit man sėkmės, ir drąsos jo nemest.).
Požiūris į draugus taipoi pasikeitė, ėmiau juos skirstyt į grupes, net pati nežinau kodėl, tiesiog emu valdyti liežuvį prie vienų, prie tų kuriais nebenoriu ir nebegaliu pasitikėti. Išmokau mesti ignorą, ar bent, kad taip atrodytų, nors viduje siaučia begalė jausmų. Išmokau kovoti už sau brangius žmones ir savo nuostatas, bet neišsišokti perdaug, ir suprasti, kad ir kitas gali būti teisus.
Kurti, arba kitai tariant gaminti meną: darbuojuosi prie auskarukų. O jei jau prakalbom apie meną, po truputį, namų sąlygom ėmiausi senos svajonės: išmokti piešti Anime.
Psikeitė ir požiūris į mokslą, knygas, muziką, pasikeitė rašymo stlius ir pati rašysena.
Galop pasikeitė ir mano išvaizda..
Galop, tai juk pirmas mano įrašas ne apie tave.
Jaučiu. Suaugau. Pasikeičiau.
They say I’m changing.. Visi, o gal tik dauguma, sako, kad aš keičiuosi, nesuklydo, pati tai jaučiu.
Pradėtas, bet dar nebaigtas (regis viena mano savybė nesikeičia. Palikti nepabaigtus darbus. O skaitytojoms nieko nepaždu, gal baigsiu.) rašyti kurinys.
Stiliaus suvokimas, ir požiūris į jį.
Sportas: kad ir kokia nesportiška ir nerangi bebūčiau ėmiausi irklavimo (palinkėkit man sėkmės, ir drąsos jo nemest.).
Požiūris į draugus taipoi pasikeitė, ėmiau juos skirstyt į grupes, net pati nežinau kodėl, tiesiog emu valdyti liežuvį prie vienų, prie tų kuriais nebenoriu ir nebegaliu pasitikėti. Išmokau mesti ignorą, ar bent, kad taip atrodytų, nors viduje siaučia begalė jausmų. Išmokau kovoti už sau brangius žmones ir savo nuostatas, bet neišsišokti perdaug, ir suprasti, kad ir kitas gali būti teisus.
Kurti, arba kitai tariant gaminti meną: darbuojuosi prie auskarukų. O jei jau prakalbom apie meną, po truputį, namų sąlygom ėmiausi senos svajonės: išmokti piešti Anime.
Psikeitė ir požiūris į mokslą, knygas, muziką, pasikeitė rašymo stlius ir pati rašysena.
Galop pasikeitė ir mano išvaizda..
Galop, tai juk pirmas mano įrašas ne apie tave.
Jaučiu. Suaugau. Pasikeičiau.
Chris Brown-They Say.mp3
Greta [Latte]*
2010 m. liepos 28 d., trečiadienis
Nebe ta
Nebe ji.
Nebe ta naivi mergaitė kuri tikėjo kiekvienu Tavo žodžiu. Nebe ta mergaitė kuri tave mylėjo kiekviena savo kūno ląstele. Kuri dėl Tavęs galėjo viską atiduot. nebe ta kuri Tau švelniai šypsojosi. Kuri dėl Tavęs aukojo savo garbę.
Dabar mergaitė tapo mergina. Ji nebetiki viskuo, ji myli tik save. Ji bando Tave pmišti. ji šypsosi visiem. Ji džiaugiasi mažom smulkmenom. Jos stilius pasikeitė, ir ne tik aprangos, bet ir gyvenimo. Ji dėjo ant visų, tokių kaip Tu, nors naktim dar sapnuoja Tave. Ji vikinams yra pochuistė, o artimiems: gera ir nuoširdi, nors mėgsta paisterikuot.
Bet ji jau nebe ji. Tik netau.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Aš šypsausi visur,
Kur Tavęs nėra.
Man saulė švičia tada,
Kai Tavęs nėra šalia.
Aš jaučiuosi laiminga,
Ten kur Tavęs nėra.
Aš suprantu kiekvieną,
Išskytus Tave.
Aš myliu visus,
Tik ne Tave.
Nebe ta naivi mergaitė kuri tikėjo kiekvienu Tavo žodžiu. Nebe ta mergaitė kuri tave mylėjo kiekviena savo kūno ląstele. Kuri dėl Tavęs galėjo viską atiduot. nebe ta kuri Tau švelniai šypsojosi. Kuri dėl Tavęs aukojo savo garbę.
Dabar mergaitė tapo mergina. Ji nebetiki viskuo, ji myli tik save. Ji bando Tave pmišti. ji šypsosi visiem. Ji džiaugiasi mažom smulkmenom. Jos stilius pasikeitė, ir ne tik aprangos, bet ir gyvenimo. Ji dėjo ant visų, tokių kaip Tu, nors naktim dar sapnuoja Tave. Ji vikinams yra pochuistė, o artimiems: gera ir nuoširdi, nors mėgsta paisterikuot.
Bet ji jau nebe ji. Tik netau.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Aš šypsausi visur,
Kur Tavęs nėra.
Man saulė švičia tada,
Kai Tavęs nėra šalia.
Aš jaučiuosi laiminga,
Ten kur Tavęs nėra.
Aš suprantu kiekvieną,
Išskytus Tave.
Aš myliu visus,
Tik ne Tave.
Nes Tu man parodei
Kas skaysmas yra.
2010 m. liepos 27 d., antradienis
Klydau
Ar žinai, aš klydau? Maniau viskas bus taip pat kaip ir ankščiau, bet taip niekada nebus. Nebus tokio nuoširdumo, atvirumo, tokios šilumos sklindančios iš mūsų.
Nebebus tvirtų apkabinimų, juoko, kuris yra nesuvaidintas, akių kurios spinduliuoja pasitikėjimą..
Nebus laužo, nebus dainų, nebus atsisakytų cigarečių, atsisakyto alkoholio, nebus pokštų, masažų, bendrų darbų, tokios malonios tylos, pašnekesių nuobodžiomis temomis, kurios kalbant mums tampa įdomios.
Nebebus tik mūsų, bus tik mes su kitais..
Gyvenimas žiaurus, nieko čia nepakeisi.
Nebebus tvirtų apkabinimų, juoko, kuris yra nesuvaidintas, akių kurios spinduliuoja pasitikėjimą..
Nebus laužo, nebus dainų, nebus atsisakytų cigarečių, atsisakyto alkoholio, nebus pokštų, masažų, bendrų darbų, tokios malonios tylos, pašnekesių nuobodžiomis temomis, kurios kalbant mums tampa įdomios.
Nebebus tik mūsų, bus tik mes su kitais..
Gyvenimas žiaurus, nieko čia nepakeisi.
2010 m. liepos 26 d., pirmadienis
Nebežinau
Aš nebežinau ką reiškia tavo rankos, kurių ilgiuosi, ar bent jau noriu ilgėtis. Aš nebežinau, ką reiškia tavo akys kurios tokios paslaptingos, bet kartais šiltos. Aš nebežinau, ką reiškia tavo apkabinimas. Aš nebežinau ką reiškia tavo šypsena.
Aš nebežinau kodėl kartais jaučiuosi vieniša. Aš kartais nebežinau ką man daryti, kai tu pasivaideni gatvėje. Aš nebežinau ką reiškia tavo rankų šiluma. Aš nebežinau, ką reiškia tavo glėbys. Aš nebežinau, kodėl kai kurios dainos taip giliai įstrigę mano širdy…
Bet kai pagaliau vėl galiu vadovautis blaivu protu suprantu, tai ilgesys. Tą pat akimirką suprantu, kad nebebijau, nebebijau mylėti tave, kad ir be atsako.
Aš nebežinau kodėl kartais jaučiuosi vieniša. Aš kartais nebežinau ką man daryti, kai tu pasivaideni gatvėje. Aš nebežinau ką reiškia tavo rankų šiluma. Aš nebežinau, ką reiškia tavo glėbys. Aš nebežinau, kodėl kai kurios dainos taip giliai įstrigę mano širdy…
Bet kai pagaliau vėl galiu vadovautis blaivu protu suprantu, tai ilgesys. Tą pat akimirką suprantu, kad nebebijau, nebebijau mylėti tave, kad ir be atsako.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


